Nepatikėsite, kiek daug smagių istorijų nutinka aktoriams. Kad kalbu tiesą, įsitikinsite skaitydami šią knygą. Šįsyk kompaniją aktoriams ir režisieriams palaiko aprengėjos ir scenos darbininkai, itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės.
Aktoriai, aprengėjos ir scenos darbininkai: naujos smagios, linksmos ir nuotaikingos istorijos apie teatro užkulisius
(el. knyga)
(skaityta knyga) | knygos.lt
Nepatikėsite, kiek daug smagių istorijų nutinka aktoriams. Kad kalbu tiesą, įsitikinsite skaitydami šią knygą. Šįsyk kompaniją aktoriams ir režisieriams palaiko aprengėjos ir scenos darbininkai, itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės.
Juk teatras – nuostabi vieta charakteriams atsiskleisti. 2019-ieji paskelbti ŽEMAITIJOS METAIS. Žemaitija man – brangiausias širdžiai kraštas. Gimiau Telšiuose, ten augau, mokiausi, šėliojau, svajojau, mylėjau ir, žinoma, šnekėjau žemaitiškai, pačia gražiausia pasaulyje kalba. Žemaitija – mano gyvenimo užtaisas, kurį iki šiol nešiojuosi dūšioje. Tad ir man nutikusias istorijas nutariau papasakoti žemaitiškai, šnekta, kokia kadaise kalbėjau pati ir girdėdavau kalbant kitus.
„Mergyte mano, skaitau tavo knygas ir gyventi norisi, net pamirštu, kad reikia vaistus gerti."
Nepatikėsite, kiek daug smagių istorijų nutinka aktoriams. Kad kalbu tiesą, įsitikinsite skaitydami šią knygą. Šįsyk kompaniją aktoriams ir režisieriams palaiko aprengėjos ir scenos darbininkai, itin kūrybingos ir spalvingos asmenybės.
Juk teatras – nuostabi vieta charakteriams atsiskleisti. 2019-ieji paskelbti ŽEMAITIJOS METAIS. Žemaitija man – brangiausias širdžiai kraštas. Gimiau Telšiuose, ten augau, mokiausi, šėliojau, svajojau, mylėjau ir, žinoma, šnekėjau žemaitiškai, pačia gražiausia pasaulyje kalba. Žemaitija – mano gyvenimo užtaisas, kurį iki šiol nešiojuosi dūšioje. Tad ir man nutikusias istorijas nutariau papasakoti žemaitiškai, šnekta, kokia kadaise kalbėjau pati ir girdėdavau kalbant kitus.
„Mergyte mano, skaitau tavo knygas ir gyventi norisi, net pamirštu, kad reikia vaistus gerti."
Gražina Balandytė, aktorė
Atsiliepimai
Nepatenkintas
2020-09-13
Pavadinimas neatitinka turinio.
Tai tiesiog memuarų apie sceną rinkinys
D.
2019-01-28
Galima būtų paantrinti pirmam komentarui. Mano nuomone, tai yra silpniausia šios serijos knyga. Kai kurių pašnekovų istorijos gali būti įdomios tik jiems patiems, o „humoras“ toks, kad net graudu klausytis. Pvz., Stasiulytės "juokingos" istorijos - tarsi penkių metų vaiko. Tiesa, apsiginklavusi pasiskolintu žemaitišku užsispyrimu, išgvildenau autorės istorijas, parašytas žemaičių kalba. Kaip seksis kitiems skaitytojams – nežinia. Dar mane nustebino vienas dalykas. Atrodo, jau kelis dešimtmečius gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, o mūsų kultūros skleidėjai taip ir neišsivadavo iš rusų kalbos „perlų“ ir tas šleifas išdidžiai driekiasi per visą knygą. Viską gelbėja Rimo Valeikio piešiniai. Trumpai kalbant, perskaičius knygą, atmintyje išliko trumpakelnis direktorius. Ir tik dėka talentingojo Valeikio.
Marta D.
2018-10-25
Narmontaitė sakė jog bus trilogija, bet matomai neatsilaikė prieš pinigų srautą ir pradėjo kepti bile ką... Sekanti knyga matyt bus apie teatro tulikų valytojas ir kiemsargius.
Tai knyga, kurią parduoda privatus žmogus. Kai apmokėsite užsakymą, jį per 7 d. išsiųs knygos pardavėjas . Jei to pardavėjas nepadarys laiku, pinigai jums bus grąžinti automatiškai.
Šios knygos būklė nėra įvertinta knygos.lt ekspertų, todėl visa atsakomybė už nurodytą knygos kokybę priklauso pardavėjui.
/images/books/1321217/1540305210_000000000001111468-5bc85d0e99cf4-asset-knyguklubas-aktoriai_aprengejos_ir_scenos_darbininkai.png)
Atsiliepimai
-
-
Nepatenkintas
-
2020-09-13
-
-
D.
-
2019-01-28
-
-
Marta D.
-
2018-10-25
Rodyti daugiauPavadinimas neatitinka turinio. Tai tiesiog memuarų apie sceną rinkinys
Galima būtų paantrinti pirmam komentarui. Mano nuomone, tai yra silpniausia šios serijos knyga. Kai kurių pašnekovų istorijos gali būti įdomios tik jiems patiems, o „humoras“ toks, kad net graudu klausytis. Pvz., Stasiulytės "juokingos" istorijos - tarsi penkių metų vaiko. Tiesa, apsiginklavusi pasiskolintu žemaitišku užsispyrimu, išgvildenau autorės istorijas, parašytas žemaičių kalba. Kaip seksis kitiems skaitytojams – nežinia. Dar mane nustebino vienas dalykas. Atrodo, jau kelis dešimtmečius gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, o mūsų kultūros skleidėjai taip ir neišsivadavo iš rusų kalbos „perlų“ ir tas šleifas išdidžiai driekiasi per visą knygą. Viską gelbėja Rimo Valeikio piešiniai. Trumpai kalbant, perskaičius knygą, atmintyje išliko trumpakelnis direktorius. Ir tik dėka talentingojo Valeikio.
Narmontaitė sakė jog bus trilogija, bet matomai neatsilaikė prieš pinigų srautą ir pradėjo kepti bile ką... Sekanti knyga matyt bus apie teatro tulikų valytojas ir kiemsargius.